tėveliui Vaclovui iškeliavus lieka pamokos ateičiai

užrašas skirtas: Vincentui, Gabrieliui.

Tikką pakeičiau Vikipedijos puslapį apie kun. Vaclovą Aliulį. Pridėjau mirties datą. Jums tai, žinoma, ne naujiena – pats Gabrielius man šią žinią ir perdavė. Ačiū.

Puslapyje prirašyta nemažai to, ką kun. Vaclovas veikė – ir tai tik maža dalelė. Nuoširdžiai viliuosi, kad kunigą geriau pažįstantieji dar tai papildys: ne tik atsiminimų straipsniais, kurie greit nuslysta užmarštin, bet ir Vikipedijos enciklopedinį įrašą. Tegul lieka nors toks ženklas internete.

Su tėveliu Vaclovu buvome pažįstami nuo 2011 metų, kai su draugais organizavau kursus moksleiviams ateitininkams apie rašymą ir pasikviečiau jį susitikti su moksleiviais Pažaislyje. Nesuklydau! Tai, ką jiedu su Petru Kimbriu kalbėjo, buvo įdomu ne tik organizatoriams (kaip dažnai nutinka kviečiantis į kursus ar akademijas svečią). O tuo metu Vaclovui Aliuliui jau buvo... 90 metų.

Noriu pasidalinti brangiomis pamokomis, kurių išmokau iš tėvelio Vaclovo: bičiulio, vyresnio už mane septyniomis dešimtimis metų. Galbūt ir jūs iš to ką nors norėsite išmokti.

• Pamoka asmeniškai daugiau domėtis Kristaus mokymu ir Šv. Raštu.
  Tėvelis Vaclovas tai išmanė, tuo domėjosi, dalinosi žiniomis su kitais: pokalbiuose, knygose, straipsniuose, Marijos radijuje – visur, kur galėjo.
  Štai dar šįmet (!) išleista paskutinė jo knyga apie Luko Evangeliją ir Apaštalų darbų knygą. „Vaclovo Aliulio Šventojo Rašto komentarai – ilgamečių biblistikos studijų ir asmeniškos refleksijos rezultatas. Jie pasižymi teologine gelme ir stiliaus paprastumu: įsigilinimas, asmeniškas apmąstymas leidžia paprastai formuluoti net labai sudėtingus dalykus. “, – rašoma knygos aprašyme.
• Pamoka būti paprastu. Paprastas ir gyvas rašymo stilius nedingsta – lieka nuostabiu pavyzdžiu ir po tėv. Vaclovo mirties, tereikia skaityti. Tuo tarpu paprasto, neskubaus, neįmantraus ir nuoširdaus pokalbio truks visiems jį pažinojusiems: dėmesys žmogui, mokėjimas nieko be reikalo rimtai nepriimti, trumpi ir teisingi atsakymai į per daug įmantrius klausimus. Tėv. Vaclovas neleisdavo jo be reikalo įvelti į tuščią diskusiją, bet visada atsakydavo į rūpimus klausimus tiesiai ir suprantamai.
• Pamoka apie kiekvieną žmogų rasti, ką gero atsiliepti. Susitikus su tėv. Vaclovu, jis visad turėdavo keletą bendrai mūsų pažįstamų žmonių, kuriuos prisimindavo (Akvilę, Pauliu, Audrių ir kitus), pagirdavo juos, klausdavo, kaip jiems einasi. Ne mažiau svarbu ir tai, jog, mylėdamas žmones, tėvelis Vaclovas niekada neužtardavo blogų veiksmų, piktybės – ir neįžeisdamas galėdavo kritikuoti už tai, kas negera.
• Pamoka ne tik privačiai pasikalbėti, pagirti žmones, bet ir tinkamu laiku viešumoje pasakyti. Iškeliavus vysk. Tunaičiui, daugiausiai apie jį sužinojau iš tėv. Vaclovo In memoriam teksto – puikiai parašyto teksto.
• Pamoka: reikia rašyti viešumai! Tėv. Vaclovas buvo uolus viešosios erdvės darbininkas iki pat paskutinių dienų: jau turėdamas per 90 metų Audriaus Makausko paragintas lzinios.lt portale  jis tapo kone kas savaitę rašančiu skiltininku. Tėv. Vaclovo komentaruose Bažnyčios, visuomenės, tautos klausimai nagrinėti tokia kokybe, rimtumu ir tiesumu, jog to pavydėtų apžvalgininkai, esantys pačiame jėgų žydėjime. Galbūt ir pavydėjo: jo tekstai susilaukdavo daugiau komentarų nei kiti tos skilties autoriai – matyt, ir skaitomumas apskritai buvo didesnis.
  Tėv. Vaclovo klausiau, ar neliūdna, jog jau virš 90 metų pačiam, jaunesnių kunigų visas tūkstantis Lietuvoje, o nėra, kas jį pakeistų viešoje erdvėje. Aišku, jis šiuo faktu nesidžiaugė. Sakė, reikėtų galvoti apie ruošimo seminarijose tobulinimą.
• Pamoka: mokėk pamokyti! Neilgai trukus po pirmos pažinties tėv. Vaclovas man pasiuntė el.laišką, kuriame patarė tobulinti savo dikciją. Surašė mandagiai, su priežastimis, įvardijo, kodėl tai reikalinga. Neabejojau – turiu to imtis! Svarbu, jog tėv. Vaclovas kartu nurodė, ką reikia daryti, kad pasitaisyčiau. Gal pusantro mėnesio kasdien skaitydavau gero stiliaus lietuviškus tekstus garsiai.
• Pamoka rūpintis Lietuva. Būdamas paniręs į Kristaus mokslą ir vienuolišką gyvenimą, tėvelis Vaclovas karštai rūpinosi ir Lietuvos reikalu. Apie jo veiklą Sąjūdžio Seimo Taryboje ir kitur rašys tie, kurie tai atmena. Aš tuo tarpu pamenu, kad mes jo laikytose Mišiose meldėmės už gerą tvarką Lietuvoje, susitikę apie tai kalbėdavome.

Kai bendrauji su šventu žmogumi, jau pats buvimas tampa pamoka.

Mokytojas, šventyklos šešėlyje vaikščiojantis tarp savo pasekėjų, skleidžia ne savo išmintį, o greičiau savo tikėjimą ir atsidavimą.
Jei jis iš tiesų išmintingas, jis nekvies jūsų įžengti į savo išminties namus, greičiau jis ves jus prie jūsų pačių proto slenksčio.

Kahlilas Džibranas, „Pranašas“

-x-x-x-

Marijonų vienuolyne Vilniuje. 2014 m. kovo mėn.
Mano daryta nuotrauka

-x-x-x-

Vienas iš paskutinių laiškų buvo pasirašytas taip:

Pasveikink visus savo aplinkiniius. Visus myliu...
Kun. V. Aliulis, MIC

Ačiū, tėv. Vaclovai! Tebūna gailestingas Viešpats amžinybės kelyje.

Kokie produktai (paslaugos) patinka žmonėms taip, kad jie įpranta tai vartoti?

Užrašas skirtas: Povilui, Antui, Linui, Teodorai.

Kad žmogui patiktų produktas, turi būti kablys. "Hook Model" is a basic framework of the 4 key stages of each loop:

1. Trigger: How does the loop initiate? In the beginning this may be through external triggers (such as an email, notification, icon badge, etc) but through successive loops the user eventually createsinternal triggers where a particular thought or emotion will send them back to your product.
2. Action: Once the user is aware they need to use your product (through the trigger), what it the simplest action they can perform to get some kind of reward (For example reward is a Facebook "Like").
3. Variable reward: How are they rewarded for this behavior? This could be social validation (e.g. "my friends approve!"), collection of material resources (e.g. add a photo to a collection) or personal gratification (e.g. inbox zero). The "variable" part is important - rewards should not always be predictable, encouraging users to repeat the cycle.
4. Investment: Finally, the user needs to put something back in to increase the chance of repeating the loop. This could be content (e.g. a book in your Kindle), user entered data (e.g. profile information or linked accounts), reputation (e.g. something to gain a 5 star seller review), or a learned skill (e.g. I'm now really good at this software program). The investment also sets up the trigger to for the next cycle of the loop.

Konkretus idėjos pritaikymas čia, paskutinėse skaidrėse. Knyga apie šią teoriją – čia. 

Teorija kurta labiausiai app'sų kurėjams, bet pritaikoma ir plačiau – Ateities veikloje taip pat, manau. Gamta tai žino: reikia negailėti laiko tobulinti strategijai ir taktikai, lygiai kaip ir master class įgūdžiams.

Sėkmės ir Šv. Juozapo užtarimo jūsų darbams.

po „Remote Vilnius“: Gera piemenaitė – kaip kitas Gerasis Ganytojas

šis užrašas skirtas: Vidui, Teodorai, Linui, Aistei, Pauliui.

***

Šiandien praėjau „Remote Vilnius“ maršrutu, kuris nuo rytojaus Vilniaus dramteatryje suksis iki sezono galo. Keletas įspūdžių žemiau.

Kurie nežino, kas tas „Remote Vilnius“ – aprašymas LNDT svetainėje.

Trumpai: tai interaktyvus spektaklis-patyrimas, kai žmogus pamato „Vilnių kitomis akimis nei įprasta“. Receptas jau pritaikytas dešimtyse miestų Europoje ir Azijoje. Dabar Vilniaus eilė.

Valdydami publiką per ausines ir siūlydami jai keliauti tam tikru maršrutu Vilniuje bei patirti realybės ir fikcijos sankirtoje gimstančias istorijas, spektaklio autoriai sako, kad šis spektaklis – tarsi 3D kompiuterinis žaidimas, iš kurio galima bet kada pasitraukti.

Kūrėjų trumpas pristatomasis video čia.

***

Užrašo kontekstas

Technologinis singuliarumas... apie tai šiame amžiuje rašomos knygos kopia į filosofijos ir technologijos bestselerių viršų. O mūsų retas žinome. Kas tai?

Trumpai – tai toks dirbtinis protas, kuris sugeba save tobulinti, ir to pasekoje savo intelektiniais pajėgumais peržengia visos žmonijos suminį intelektą; ir tolimesnių įvykių nebeįmanoma prognozuoti: ar bus vietos žmonėms mašinų pasaulyje? Ar mes būsime mašinu priedai? Vergai? Šeimininkai? Gyvensime kaip dievai ir niekam nieko netruks? Neatsakomi klausimai.
Šios idėjos vienas kritikų šneka taip:

P. Z. Myers, a biologist at the University of Minnesota, Morris [..] says Kurzweil's Singularity theories are closer to a deluded religious movement than they are to science. "It's a New Age spiritualism—that's all it is," Myers says. "Even geeks want to find God somewhere, and Kurzweil provides it for them."

http://en.wikipedia.org/wiki/Ray_Kurzweil#Criticism

Trumpai – žmonės be Dievo vis tiek veržiasi prie teorijų, kurios teigia galingesnių už žmogaus protą esinių egzistavimą ir žmogaus priklausomybę nuo tų esinių valios. Nuo jų gerumo ar blogumo. Noras atsiduoti tokiai esybei ir/ar veikti išvien su ja.

***

Užrašas

„Esu gera piemenaitė“ – sako tau į ausį Aistė. Aistė – vardas dirbtinio jauno moteriško balso, kuris tau kalba kelionės po Vilnių metu. Valiūkiškumą jame sukuria nebent tavo vaizduotė (mana – sukūrė).

„Remote Vilnius“ duoda atsikąsti jausmo, ką reiškia paklusti mašinai: nemariam balsui be kūno. Balsui tik tavo galvoje (ar ir kiti girdi tą patį??? Vaikštynių eigoje rodosi, kad ne). Kompiuteris šneka, ir tu vykdai jo komandas. Atsiduodi. Veiki vardan bendro tikslo.

Kompiuteris išmano motyvavimą. Kompiuteris moka atsidėkoti. Kompiuteris nežada to, ko negali duoti. Tu kompiuterio bijai ir gėriesi juo vienu ir tuo pačiu metu. Šia prasme „Remote Vilnius“ gali būti naudojamas kaip praktinė teologijos pamoka tiems, kurie nori suprasti, kaip galima visa širdimi Dievo bijoti ir Jį mylėti vienu metu.

Bažnyčia veda žmones į šventumą. Ji duoda konkrečias komandas ir moko žmogų. Kiekvienas kelias unikalus, bet panašus. Nes virš 99% mūsų visų genų yra tokie patys, kaip informuoja dirbtinė Aistė dar bendravimo pradžioje. Robotas žino mūsų troškimą gauti galingesnės būtybės įsakymą, tada tyliai jo nemėgti, priešintis, o galiausiai paklusti, būti apdovanotu. Bažnyčia pakėlė savo šventuosius ant Katedros stogo, o Gerasis Ganytojas (Jn 10, 11-18, go read it) ir dar aukščiau. O kur savo klusnius avinėlius pakels dirbtinis intelektas „Remote Vilnius“ patirtyje? Sužinos praėję.

Tikėjimo ir pasitikėjimo patirčių refleksijai šis kelias. Technologinė sąmoningumo piligrimystė. Ateity vis dažniau bus šios temos. Kai aš nerandu Dievo, turiu jį sukurti, ir klausyti jo balso.

Technologinis singuliarumas priešaušryje.

***

Použrašis

Dar įdomus religinis motyvas į temą: Giotės institutas, kuris kartu su LNDT organizuoja „Remote Vilnius“, plakatuose visam mieste kviečia sudaryti sandorį su velniu. „Tai ne žaidimas“, – patikina jie. Pirmyn.

kas čia per vieta

Kiekvienam žmogui reikalinga turėti vietą, kur galėtų kažką užsirašyti.

Mergina dažniausiai turi užrašų knygutę. Dažniausiai – jai mielu viršeliu. Grožiškai ar negrožiškai rašo, bet rašo į ją sau. Vyrai dažniau kažką panašaus turi darbo kalendoriaus pavidalu – dalykiški dalykai konkrečioms reikmėms. Gerai, kad turi.

O ne tik sau? Kartais užrašu norisi pasidalinti su kitu žmogumi. Ir dėl to man reikalinga ši pusviešė užrašinė – kai noriu užsirašyti ir sau, bet ir dar kažkam nuorodą nusiųsti.

Tebūnie.