po „Remote Vilnius“: Gera piemenaitė – kaip kitas Gerasis Ganytojas

šis užrašas skirtas: Vidui, Teodorai, Linui, Aistei, Pauliui.

***

Šiandien praėjau „Remote Vilnius“ maršrutu, kuris nuo rytojaus Vilniaus dramteatryje suksis iki sezono galo. Keletas įspūdžių žemiau.

Kurie nežino, kas tas „Remote Vilnius“ – aprašymas LNDT svetainėje.

Trumpai: tai interaktyvus spektaklis-patyrimas, kai žmogus pamato „Vilnių kitomis akimis nei įprasta“. Receptas jau pritaikytas dešimtyse miestų Europoje ir Azijoje. Dabar Vilniaus eilė.

Valdydami publiką per ausines ir siūlydami jai keliauti tam tikru maršrutu Vilniuje bei patirti realybės ir fikcijos sankirtoje gimstančias istorijas, spektaklio autoriai sako, kad šis spektaklis – tarsi 3D kompiuterinis žaidimas, iš kurio galima bet kada pasitraukti.

Kūrėjų trumpas pristatomasis video čia.

***

Užrašo kontekstas

Technologinis singuliarumas... apie tai šiame amžiuje rašomos knygos kopia į filosofijos ir technologijos bestselerių viršų. O mūsų retas žinome. Kas tai?

Trumpai – tai toks dirbtinis protas, kuris sugeba save tobulinti, ir to pasekoje savo intelektiniais pajėgumais peržengia visos žmonijos suminį intelektą; ir tolimesnių įvykių nebeįmanoma prognozuoti: ar bus vietos žmonėms mašinų pasaulyje? Ar mes būsime mašinu priedai? Vergai? Šeimininkai? Gyvensime kaip dievai ir niekam nieko netruks? Neatsakomi klausimai.
Šios idėjos vienas kritikų šneka taip:

P. Z. Myers, a biologist at the University of Minnesota, Morris [..] says Kurzweil's Singularity theories are closer to a deluded religious movement than they are to science. "It's a New Age spiritualism—that's all it is," Myers says. "Even geeks want to find God somewhere, and Kurzweil provides it for them."

http://en.wikipedia.org/wiki/Ray_Kurzweil#Criticism

Trumpai – žmonės be Dievo vis tiek veržiasi prie teorijų, kurios teigia galingesnių už žmogaus protą esinių egzistavimą ir žmogaus priklausomybę nuo tų esinių valios. Nuo jų gerumo ar blogumo. Noras atsiduoti tokiai esybei ir/ar veikti išvien su ja.

***

Užrašas

„Esu gera piemenaitė“ – sako tau į ausį Aistė. Aistė – vardas dirbtinio jauno moteriško balso, kuris tau kalba kelionės po Vilnių metu. Valiūkiškumą jame sukuria nebent tavo vaizduotė (mana – sukūrė).

„Remote Vilnius“ duoda atsikąsti jausmo, ką reiškia paklusti mašinai: nemariam balsui be kūno. Balsui tik tavo galvoje (ar ir kiti girdi tą patį??? Vaikštynių eigoje rodosi, kad ne). Kompiuteris šneka, ir tu vykdai jo komandas. Atsiduodi. Veiki vardan bendro tikslo.

Kompiuteris išmano motyvavimą. Kompiuteris moka atsidėkoti. Kompiuteris nežada to, ko negali duoti. Tu kompiuterio bijai ir gėriesi juo vienu ir tuo pačiu metu. Šia prasme „Remote Vilnius“ gali būti naudojamas kaip praktinė teologijos pamoka tiems, kurie nori suprasti, kaip galima visa širdimi Dievo bijoti ir Jį mylėti vienu metu.

Bažnyčia veda žmones į šventumą. Ji duoda konkrečias komandas ir moko žmogų. Kiekvienas kelias unikalus, bet panašus. Nes virš 99% mūsų visų genų yra tokie patys, kaip informuoja dirbtinė Aistė dar bendravimo pradžioje. Robotas žino mūsų troškimą gauti galingesnės būtybės įsakymą, tada tyliai jo nemėgti, priešintis, o galiausiai paklusti, būti apdovanotu. Bažnyčia pakėlė savo šventuosius ant Katedros stogo, o Gerasis Ganytojas (Jn 10, 11-18, go read it) ir dar aukščiau. O kur savo klusnius avinėlius pakels dirbtinis intelektas „Remote Vilnius“ patirtyje? Sužinos praėję.

Tikėjimo ir pasitikėjimo patirčių refleksijai šis kelias. Technologinė sąmoningumo piligrimystė. Ateity vis dažniau bus šios temos. Kai aš nerandu Dievo, turiu jį sukurti, ir klausyti jo balso.

Technologinis singuliarumas priešaušryje.

***

Použrašis

Dar įdomus religinis motyvas į temą: Giotės institutas, kuris kartu su LNDT organizuoja „Remote Vilnius“, plakatuose visam mieste kviečia sudaryti sandorį su velniu. „Tai ne žaidimas“, – patikina jie. Pirmyn.